žiubininkas

žiubininkas: 1 žiubiniñkas sm. (2) Vkš, Trk, žiùbininkas (1) Brs, Yl žr. žiubinčius: Medis su stiebu bus žiubiniñkas J. Žiubiniñkas skaloms įkišti buvo Šts. Į žiubiniñką skalą įkiš i žiubinsias Lk. Žiubiniñkas mėčiojas an taukšto, dar iš senovės, skalų jug nebreik žiubinti DūnŽ. Šitai da tas žiubiniñkas skylė[je] yr Akm. Uždek žiubiniñką, kad šviesiau būtų Skd. Žiubiniñką turu dar, kur skalas pritaisysma liuob Rdn. ^ Sustojo lygu žiùbininkai aplinkuo Šts.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

žiubininkas — 2 žiùbininkas, ė smob. (1) 1. kas degioja balanas: Piemuo kiaurai stovės tuo žiùbininku Trk. 2. juok. kas užstoja šviesą: Varyk tą žiùbininką šalin, aditos nematau! Trk. O o – sustos žiùbininkai už lempos – i siūk ka nori Trk … Dictionary of the Lithuanian Language
rantinys — rantinỹs sm. (3b) žr. 1 rantas 1: Žiubininkas buvo su rantiniaĩs KlvrŽ. Įsiręsk rantinẽlį KlvrŽ … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias